- atsietai
- atsietai̇̃ prv. Šiõ rašýtojo kūrinių̃ neįmãnoma vértinti atsietai̇̃ nuo jõ gyvẽnamojo mẽto.
.
.
atsieti — atsiẽti tr. 1. iškėlus parišti: Liepė atsieti koją į aukštį su abrūsu ir pailsinti bent valandą Šts. 2. BŽ468, Ser atrišti. 3. DŽ atskirti, atjungti: Žmogaus protas minties objektą atsiẽja (abstrahuoja) nuo jo patirtojo pagrindo, nuo juslėmis… … Dictionary of the Lithuanian Language